Ar ekologiniai „bajeriai“ gali sugadinti gerą automobilį? Porsche Panamera 4.0 TDI istorija

Ar su ekologija susiję programinės įrangos atnaujinimai gali sugadinti gerą automobilį?
Trumpas atsakymas – gali. Ar tai atstatoma? Dažnu atveju – taip.

Antros kartos Porsche Panamera 971 (2016+) modelių gamoje, šalia benzininių ir hibridinių versijų, atsirado vienas dyzelinis flagmanas – Audi 4.0 TDI variklis. Tai ta pati jėgainė, naudota Audi SQ7, VW Touareg ir Bentley Bentayga modeliuose.

Dviejų turbokompresorių EA898 V8 dyzelis išvystė įspūdingus 310 kW ir dar įspūdingesnius 850 Nm sukimo momentą. Tačiau dėl specifinių projektavimo sprendimų bei aktyvaus ir pasyvaus turbokompresorių valdymo ypatybių atsirado vadinamasis sukimo momento „lūžis“, aiškiai matomas matavimų grafikuose. Tai būdingas visų šios kartos 4.0 TDI bruožas – bet ši istorija ne apie tai.

Kas nutiko po „Dyzelgeito“

Po „Dyzelgeito“ skandalo, kuris VAG koncerną pasivijo dar 2014 metais, dyzeliniai varikliai atsidūrė po padidinamuoju stiklu. NOx emisijų kontrolė tapo prioritetu be išimčių. Deja, net ir taip suprojektuotas būti patikimu, galingu ir ekonomišku flagmanas 4.0 TDI akivaizdžiai gavo „ypatingą“ dėmesį.

Praėjus maždaug dvejiems metams po 2016 m. gamybos pradžios, Porsche Panamera 971 dyzeliniai modeliai buvo priverstinai atnaujinti – tiek variklio, tiek PDK pavarų dėžės programine įranga. Oficialus tikslas – sumažinti NOx emisijas. Problema išspręsta. Tačiau kyla klausimas – kieno sąskaita?

Kokie pokyčiai atsirado po atnaujinimų

“Ekologiškos” programinės įrangos atnaujinimo metu:

• variklio alyvos slėgis sumažintas dar labiau nei iki tol;
• variklio valdymas tapo vangus, o bet koks dinamiškesnis akceleratoriaus paspaudimas – panašus į nuolatinį konfliktą su varikliu;
• reakcijos laikas akivaizdžiai pailgėjo;
• PDK pavarų dėžės darbas „priderintas“ prie naujos variklio logikos – pavaros perjungiamos aukštyn itin žemuose sūkiuose, ignoruojant komfortą ir agregatų ilgaamžiškumą;
• Start-Stop sistemos išjungimo galimybė panaikinta net Sport režimu, nors pati variklio ir transmisijos konstrukcija tam visiškai nepritaikyta.

Rezultatas: NOx emisijos sumažintos, tačiau daugybė savininkų, išvažiavę iš oficialaus serviso, nebeatpažino savo automobilių. Deja, Porsche atstovybės senosios programinės įrangos grąžinti negali.

Tai dar viena prevencinė priemonė prieš galimą taršos skandalą, kurios pasekmės – tūkstančiai nusivylusių vairuotojų, pralaimėti teisminiai ginčai, didžiuliai finansiniai ir reputaciniai nuostoliai.

Kaip atkurti vairavimo malonumą, kai atstovai – bejėgiai

Kai oficialūs atstovai neturi ką pasiūlyti, belieka ieškoti sprendimų kitur. Suradus iki „Dyzelgeito“ išleistą programinę įrangą ir ją tinkamai adaptavus, konkrečiam 4.0 TDI varikliui buvo atlikti šie darbai:

• programinės įrangos grąžinimas į ankstesnę versiją (downgrade);
• agresyvios EGR sistemos darbo korekcija – mažiau suodžių, mažiau žalos varikliui;
• AdBlue / SCR sistemos darbo korekcija, siekiant patikimumo ir išvengiant netikėtų sustojimų;
• variklio reakcijos į vairuotojo veiksmus atstatymas;
• alyvos slėgio padidinimas iki gamintojo rekomenduojamų verčių;
• variklio galios padidinimas iki rekomenduojamų, saugių parametrų.

Finalas

Galutinis rezultatas – patenkintas klientas ir dar vienas nuo pražūtingos baigties išgelbėtas 4.0 TDI V8 EA898 variklis: galingas, patikimas, ekonomiškas ir vėl teikiantis vairavimo malonumą.

Gal tik sutapimas, bet 2019 metais Porsche pagamino paskutinį dyzelinį automobilį.